Ką tik įsigyti kambariniai augalai: ar reikia persodinti iškart, net žiemą?

Ar reikia iš karto persodinti ką tik įsigytus kambarinius augalus? Ar galima tą daryti rudenį ar žiemą?

Kaip žinia, augalui atvykus į naujus namus, jis patiria stresą dėl pasikeitusių sąlygų. Taip pat augalų aktyvumas kinta priklausomai nuo metų laiko: tam tikrais mėnesiais stebimas akivaizdus bei spartus augimas, o likusį laiką procesai sulėtėja ir augalai ilsisi (dažniausiai, bet nebūtinai, ramybės laikotarpis prasideda rudenį ir tęsiasi per žiemą).

Logiška manyti, jog parsineštą naują augalą dėl sukelto streso geriau palikti ramybėje, kad šis apsiprastų kitokioje aplinkoje, o neprasidėjus vegetacijai, išvis nejudinti ilgesnį laiką. Toks sprendimas tikrai būtų puikus, jei kas nors garantuotų, jog ankstesnė priežiūra ir suteiktos sąlygos buvo tinkamos.

Deja, įsigijus augalą tokių garantijų nėra ir neretai vazone slepiasi bėdos, kurių neišsprendus laiku, augalas skurs (taigi ir adaptacija bus labai sunki) ar apskritai žus. Būtent todėl visus naujokus verta persodinti nedelsiant, nepriklausomai nuo metų laiko, o ne vilkinti potencialias problemas, kurios augalui sukels daug didesnį stresą nei persodinimas bei mažins šansus atsilaikyti.

Kokie pliusai, jei naujokai persodinami nieko nelaukiant?

Substratą galima pakeisti tokiu, kuris atitinka augalo poreikius ir prie kurio esame pratę

Dažniausiai kambariniai augalai, nepriklausomai nuo jų tipo, transportuojami ir parduotuves pasiekia pasodinti į ilgai drėgmę laikančias durpes, padedančias išgyventi kelionę iki pirkėjų namų. Visgi ne paslaptis, jog tamsiose maisto ar buities prekių parduotuvių lentynose išrikiuoti augalai susiduria su darbuotojais, neturinčiais supratimo apie augalų priežiūrą, todėl dažnai tenka matyti, kaip vazonų turinys arba “plaukia”, arba būna toks perdžiūvęs, jog net dulka.

Nėra daug augalų, kuriems patiktų nuolatos šlapios šaknys, o sukulentams tai išvis gali tapti greitos mirties nuosprendžiu, ypač žiemą. Kita vertus, jei durpės per daug išdžiūsta, jos tampa hidrofobiškos ir vanduo laistant įprastu būdu šaknų nebepasiekia, nes paprasčiausiai išbėga per tarpus. Tokiu atveju drėgnamėgiams augalams kyla didelė rizika nudžiūti.

Neištraukus augalo iš transportavimui skirtų, bet auginimui netinkamų durpių, dar parduotuvėje prasidėjusios problemos tęsis ar net paūmės ir namuose. Apskritai augalų priežiūra tampa sudėtingesnė, kuomet substratas nėra toks, kokį įprastai naudojame kitiems savo augalams. Net ir ne durpėse pasodintus ar iš kitų žmonių gautus augalus verta iškart perkelti į šviežią ir pažįstamą mišinį, dėl kurio savybių klausimų, kaip elgtis, nekyla ir kuris atitiks konkretaus augalo poreikius.

Įvertinus šaknų būklę, galima laiku imtis priemonių

Nei jei augalo lapai kol kas nesignalizuoja apie jokias bėdas, šaknims gali reikėti skubios pagalbos. Galbūt neseniai įsimetė puvinys, kurį reikia kuo greičiau sutvarkyti, kad šis neišplistų ir nenudaigotų augalo? O jei šaknų vazone net nėra, nes jau visos supuvo, bet dar įmanoma atskirti sveiką dalį ir įšaknydinti augalą iš naujo? O gal dėl netinkamos žemės tarsi užbetonuotos šaknys nebegali kvėpuoti ir tinkamai funkcionuoti? Arba vazone visiškai nebeliko vietos šaknims augti? Kuo anksčiau pastebimos ir išsprendžiamos šaknų problemos, tuo daugiau šansų, kad augalas gyvens ilgai.

Paaiškėja, kokio dydžio vazono augalui reikia

Jei augalas pasodintas į per didelį vazoną, tai, ypač ramybės laikotarpiu, gali būti tiesus kelias į šaknų supūdymą. Net jeigu kelios šaknys kyšo per skyles vazono apačioje, dar nereiškia, kad reikia ieškoti didesnės talpos. Šaknys auga drėgmės kryptimi, tad jei padėkle nuolat lieka vandens, šaknys išlįs pro apačią, net kai pačiame vazone jų tebus vos viena kita. Ištraukus augalą ir pašalinus substratą, itin paprasta įvertinti šaknų apimtis bei parinkti tinkamą vazono dydį.

Kenkėjų prevencija ir galimybė laiku juos pastebėti

Nutinka ir taip, jog vazone slepiasi nematomos “dovanėlės”, kurių niekas nenorėtų pasilikti. Pvz., žeminių, arba daiginių, uodelių, daugumos vadinamų tiesiog musytėmis, kiaušiniai, lervos ir net suaugėliai gali atsirasti namuose kartu su naujojo augalo substratu. Šie vabzdžiai ne tik smarkiai įkyri, bet ir perneša virusines bei grybines augalų ligas, tad gali pridaryti realios žalos.

Taip pat vazone gali pasitaikyti ir tripsų nimfų. Kaip žinia, tripsai – itin bjaurūs bei itin sparčiai besidauginantys kenkėjai, graužiantys ir darkantys lapus bei pernešantys ligas, todėl tikrai nesinorėtų, kad vienas naujokas apkrėstų visą kolekciją.

O ar teko girdėti apie 𝘙𝘩𝘪𝘻𝘰𝘦𝘤𝘶𝘴 genties miltuotuosius skydamarius, kurie gyvena po žeme ir minta augalų šaknimis (angl. 𝘨𝘳𝘰𝘶𝘯𝘥/𝘳𝘰𝘰𝘵 𝘮𝘦𝘢𝘭𝘺𝘣𝘶𝘨𝘴)? Priešingai nei daugeliui pažįstami lapus apninkantys jų giminaičiai, šie kenkėjai neišlenda iš substrato ir nesirodo, taigi neištraukus augalo iš vazono, vargu ar įmanoma suprasti, jog prie šaknų knibžda pūkuoti bjaurybės.

Nieko nelaukus ir nuo naujoko kruopščiai pašalinus ir išmetus visą seną substratą bei nuplovus šaknis ar net visą augalą, labai daug šansų, jog karantinas praeis visiškai sėkmingai.

Asmeninė patirtis rodo, jog iškart (dažniausiai dar tą pačią dieną po įsigijimo) persodinus augalus, jiems dėl to nieko blogo nenutinka, netgi priešingai – paliegėliai atsigauna.

Jau daug metų taikoma praktika, kuomet visi be išimties naujokai pirmiausiai atsisveikina su senu substratu bei supuvusiomis šaknimis (jei jų yra), tuomet nusiprausia, keliauja į pralaidų mišinį, o tik tada gauna nuolatinę vietą kažkur namuose, tikrai pasiteisino.

Kasmet tokių naujokų būna daug, kartais net dešimtys ir visi puikiai prigyja nepriklausomai nuo metų laiko; ir žiemą naujos šaknys ima augti poros savaičių bėgyje, net nenaudojant papildomo apšvietimo. Užtat laiku išspręstos puvinio ar kenkėjų problemos padėjo išsaugoti ne vieną augalą.

Žinoma, kad persodinimas būtų sėkmingas, ypač svarbu parinkti tinkamą substratą. Informacija apie įvairius komponentus ir savai kolekcijai naudojamų mišinių receptai pateikti atskirame įraše štai čia. Na, o nenorintiems terliotis ir ieškantiems gatavų produktų gali pagelbėti jau paruošti gruntai. Tikrai nebūtina viską ruošti patiems, kad augalai būtų laimingi.

Beje, ar esate girdėję ką nors sakant: “Ką benusipirkčiau, augalai vis numiršta, o va vogti visada puikiai prigyja”. Gal tai todėl, jog pirkti augalai su dar parduotuvėje prasidėjusiomis problemomis nebūna laiku persodinti ir tos problemos laikui bėgant tik gilėja, kai tuo tarpu nuskinti auginiai nuo pat pradžių gauna reikiamą priežiūrą?

O ką jūs darote parsinešę naują augalą – skubate persodinti ar paliekate taip, kaip yra? Ar dažnai susiduriate su aukščiau aprašytomis problemomis?

Apie autorių

Žãlia žãlia, kur dairais… Turimų augalų istorijos ir pokyčiai, “augaliniai” sumanymai, patirtys, apsilankymai įvairiuose augalų kampeliuose ir kiti augalų reikalai – www.facebook.com/zaliazalia.plants